Baidyklė

„Baidyklė“ – tai vieša menininkės Beatričės Mockevičiūtės skulptūra, sukurta specialiai „Akee“ erdvei. Projektas buvo atrinktas ir įgyvendintas 2023 metais, paskelbus atvirą kvietimą menininkams tyrinėti, žaisti ir spekuliuoti baidyklės, kaip su užmiesčio teritorijomis susijusio vaizdinio, tema. Skulptūra susideda iš kelių dalių ir yra sukurta naudojant Aleknaičių apylinkėse kasamą uolieną – dolomitą.
Menininkė baidymo temą įkūnija savo kūrybinei praktikai artimais būdais – sekdama pėdsakais, atskleisdama tik detales ir taip viliodama mus prieiti arčiau. Ši skulptūra – tai keliuose akmens luituose išskaptuoti žmonių kūnų pėdsakai. Baidyklės prototipu tapo realūs žmonės – šioje teritorijoje būnantys ir ją saugantys, čia judantys, kažką veikiantys ir taip paliekantys savo ženklus. Pėdsakuose galima įsikurti arba juos pasimatuoti – įsėsti į išskaptuotus akmenis, juos liesti ir kitaip naudoti. Drauge jos žymi vietas – pavyzdžiui, saulėlydžio stebėjimo vietą ar patogią salelę pievoje – kur čia būnantys žmonės leidžia laiką. Taip šis kūrinys eksponuoja ir pačią erdvę, kurioje yra įkurdintas, ir sykiu veikia kaip lankytinų vietų žemėlapis, žymintis svarbius šios teritorijos taškus.
„Baidyklė“, kaip medžiagoje paliktas pėdsakas, apima daugybę laiko ir materijos sluoksnių. Dolomitas, iš kurio sukurta skulptūra, siejamas su devono periodu, prasidėjusiu prieš daugiau nei 400 milijonus metų. Tai laikotarpis, kai dabartinėje Aleknaičių teritorijoje galėjo telkšoti sekli jūra, pilna jūros gyventojų su kiautais ir į sausumą pasiruošusių išlipti amfibijų. Tad ir šiuose akmens luituose, iškeltuose iš žemės gelmių ir tapusiuose skulptūra, gali būti jų pėdsakų, išlikusių uolienos įspauduose ir ertmėse. Panašiu būdu, tęsdama radimosi ir nykimo ciklą, menininkė šioje medžiagoje paliko ir mūsų, žmonių, pėdsakus – tokius pat laikinus, tarsi ženklus ateities gyvybės formoms, galinčioms atsirasti ar pasirodyti šioje teritorijoje po mūsų.
Beatričė Mockevičiūtė yra jaunosios kartos menininkė, savo kūrybą siejanti su galimybe pajausti tai, kas kasdienybėje dažnai yra permatoma ir efemeriška. Nuo 2013 metų menininkė dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, jos kūriniai anksčiau pristatyti tokiose institucijose kaip Šiuolaikinio meno centras, MO muziejus bei Lietuvos kompozitorių sąjungos namai Vilniuje, „Fondation Fiminco“ Paryžiuje, Vailės (Vejle) meno muziejus Danijoje ir kitur. 2021 metais Vilniaus Paupio rajone įgyvendinta menininkės kurta vieša skulptūra iš jos tęstinės kūrinių serijos „Asukas“.
Kuratorė – Asta Vaičiulytė
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Projekto rėmėjai: MB „Lairent“, AB „Klovainių skalda“ („Milsa“ įmonių grupė)
Nuotraukos: Vilius Vaitiekūnas





