Laukų reikalai. Žinios be centro

Akee viešoji programa „Laukų reikalai“ sugrįžta ir kviečia toliau tyrinėti už miesto ribų besikeičiančius gamtinius ir žmogaus kuriamus kraštovaizdžius. Jei praėjusių metų programoje buvo kalbama apie užmiesčio ritmus ir jų daugiasluoksniškumą, šiemet dėmesys krypsta į tai, kaip kaimo teritorijos veikia mūsų mąstymą ir kasdienybę – net ir tada, kai jų nematome ir jose nebūname.

Šių metų „Laukų reikalai“ kviečia pažvelgti į kaimus ir dirbamus laukus kaip į vietas, kuriose formuojasi patirtys, žinios ir praktikos, veikiančios platesnius mąstymo ir veikimo būdus. Programa siūlo pažvelgti į kaimą ne kaip į atskirą ar nutolusią erdvę, bet kaip į su miestu susijungiančią terpę, kurioje persipina žemės ūkis, pramonė, paslaugos ir kasdienis gyvenimas.

Pirmasis „Laukų reikalų“ programos susitikimas gegužės 12 d. suburia svečius iš LungA School mokyklos Rytų Islandijoje, tarptautinį menininkų kolektyvą My Villages ir bendradarbiavimu grįsta mokymosi infrastruktūra Rural School of Economics, kurių veiklos yra ypatingai glaudžiai susijusios su vietiniais gamtos ir istorijos kontekstais. Mokymasis ir kūryba čia suprantami ne kaip atskiras etapas, bet kaip veikimas situacijose, kuriose svarbus ir neapibrėžtumas – darbas be iš anksto nustatytų rezultatų, jautrumas aplinkai ir gebėjimas joje veikti kartu.

Programa

17:45 — Mark Rohtmaa-Jackson
„Triukšmas ir dreifuojanti mediena: „buvimo“ savaitės ir radikali pedagogika LungA School“

LungA School buvo sukurta kaip meninė situacija – menininkų inicijuota mokykla, kurioje programos gimsta iš pačios praktikos ir bendrų veiklų. Ji įsikūrusi mažame Seyðisfjörður miestelyje Islandijos rytuose. Pastaraisiais metais mokykla plėtoja ir alternatyvią „LAND“ programą – 12 savaičių trukmės ciklus, kuriuose nusigręžiama  nuo įprasto meno praktikos („praxis“) modelio į temas, kylančias iš vietos konteksto – žemės, vandens, bendruomenės ir jų kaitos.

Paskaitoje pristatomas šios programos eksperimentas – vadinamosios „buvimo“ („To Be“) savaitės. Jos išjudina įprastą mokymosi struktūrą, perkeldamos dėmesį nuo kūrimo prie buvimo. Čia svarbios tampa nežinojimo, pasimetimo ar net „triukšmo“ būsenos – ne kaip kliūtys, bet kaip būdai užmegzti ryšį su tuo, kas paprastai lieka už mokyklos ribų, ir su procesais, vykstančiais kraštovaizdyje. Šios savaitės veikia kaip tyčinis lūžis, atveriantis erdvę, kurioje dalyviai ne tik kuria ar mokosi, bet tampa jautriais, į aplinką reaguojančiais dalyviais. Čia mokymasis vyksta kartu su kitais – tiek žmonėmis, tiek nežmogiškomis gyvybės formomis – dalijantis ta pačia aplinka ir jos sąlygomis.

18:45 — Wapke Feenstra
„Kaimo srovių sekimas ir naujų orientyrų kūrimas“

Remdamasi „Boerenzij“ projektu paskaitoje Wapke Feenstra nagrinės, kaip galima atpažinti ir aktyvuoti „kaimo sroves“.

Kai šios srovės iškyla į paviršių, jos gali sutrikdyti mūsų įprotį būti stebėtojais ir vartotojais, žvelgiančiais į kaimą kaip į objektą – o kartu ir į planetą kaip į objektą. Visame pasaulyje urbanizacija yra glaudžiai susijusi su industrializacija ir migracija iš kaimo. Tokiose šalyse kaip Nyderlandai perėjimas nuo žemės ūkio ir kasybos ekonomikos prie paslaugomis grįsto, su žeme mažiau susieto gyvenimo būdo iš esmės pakeitė tai, kaip suvokiame vietas, kuriose gyvename. Dažnai kuriame kaimo vaizdinius, atliepiančius mūsų ilgesį, tačiau nutolusius nuo realaus santykio su žeme. Tai, kaip matome kaimą, formuoja mūsų santykį su juo – todėl vaizduotė ir matymas tampa esminiais meno ir kultūros laukais.

Kadangi dauguma kaimo srovių miesto kontekstuose išlieka nematomos, „Boerenzij“ projekto metu ji naudojo ir plėtojo įvairius darbo metodus, leidžiančius aktyvuoti mūsų matymą ir santykį su sluoksniais, kuriuose gyvename.

Paskaitoje bus pristatomi pavyzdžiai – taip pat ir iš kitų projektų, susijusių su Rural School of Economics – atskleidžiant meninius metodus, tokius kaip piešimas plenere, sėdint lauke ir piešiant uostą ar bendruomeninius sodus, taip pat atsineštų objektų pristatymas – pasakojant istorijas, dainuojant ar deklamuojant.

Miesto kontekste Wapke Feenstra dažnai kelia klausimus: kokie čia dirvožemiai? Ar tai buvusi žemdirbystės teritorija? Kas čia dirbo žemę ir turėjo ūkį? Savo praktikoje ji dirba su piešiniais, kilmės vietų vaizdiniais, atminties žemėlapiais, augalais ir gyvūnais iš vietų, kurias palikome išvykdami į miestą.

19:45 — Diskusija
„Žinios be centro: alternatyvios edukacijos praktikos“

Diskusijos dalyviai: Wapke Feenstra, Mark Rohtmaa-Jackson ir Viktorija Šiaulytė
Moderuoja: Vytenis Burokas

Kas turi teisę apibrėžti žinias – ir iš kur jos kyla? Alternatyvi meno edukacija dažnai prasideda ten, kur centralizuoti modeliai tampa nepakankami, atskleisdami, kaip formalios struktūros privilegijuoja dominuojančius požiūrius, o kartu nustumia į paraštes vietines, situacines ir kūniškas pažinimo formas – kaip yra pažymėję Paulo Freire ir Ivan Illich.

Atsakant į tai, atsiranda saviorganizuotos ir eksperimentinės iniciatyvos – erdvės, kuriose mokymasis nėra iš anksto apibrėžtas, bet nuolat derinamas, formuojamas konkretaus konteksto, bendradarbiavimo, o kartais ir pasipriešinimo, bei skirtingų perspektyvų susitikimo.

Ši diskusija suburia praktikus, veikiančius tarptautiniuose meno tinkluose ir kaimo kontekstuose, pasidalinti, kaip jų kuriami modeliai formuojasi, yra išbandomi ir išlaikomi nuolat kintančioje aplinkoje.

Renginys vyks RUPERT meno centre, Mindaugo g. 15, Vilnius
Vakaro metu lankytojų taip pat lauks vaišės iš Pakruojo rajono

Dalyviai

Wapke Feenstra  – menininkė ir kolektyvo Myvillages bendraįkūrėja. Užaugusi ūkyje Fryzijoje, savo kūryboje ji tyrinėja, kaip žemės ūkio darbas ir bendruomenių formavimasis yra kultūriškai vertinami arba marginalizuojami. Plėsdama dominuojančius kultūrinius rėmus ir kvestionuodama tokias klišes kaip „karvė“ ar „kraštovaizdis“, ji kuria erdvę alternatyvioms reprezentacijos formoms.

Jos kūryba yra paremta santykiais ir rimtai vertina kasdienes žinias bei įgūdžius. Pasitelkdama kultūrinę analizę, bendrą redagavimą ir intervencijas, ji perkelia kaimo tematiką į meno kontekstus ir tyrimų grupes (pvz., Amsterdamo universitetą ir „Soils“ iniciatyvą). Nuo 2019 m. jos veikla yra aiškiai tarpdisciplininė ir tarpkartinė – ji dirba su kūrėjais studijoje Roterdamo pietuose ir kitose vietose.

Mark Rohtmaa-Jackson – LungA School direktorius Seyðisfjörður miestelyje, Islandijoje. Jo praktika apima menininko, kuratoriaus, administratoriaus ir akademiko vaidmenis. Prieš prisijungdamas prie LungA School, jis dirbo kuratoriumi IMT galerijoje Londone ir buvo vaizduojamojo meno kritinės teorijos bei kuratorinių praktikų docentas Northumbria universitete.
Kaip menininkas Mark daugiausia dirba su bendradarbiavimu grįstomis, intermedialinėmis praktikomis, tarp jų – kolektyvuose Plastique Fantastique, NEUSCHLOSS ir Blue Mountain Arcturus. Jo knyga Contemporary Exhibition-Making and Management, paremta darbu IMT galerijoje, buvo išleista leidykloje Routledge 2023 metais.

Viktorija Šiaulytė – yra meno kuratorė ir prodiuserė, dirbanti šiuolaikinio meno, architektūros ir kino laukuose. Viktorija baigė kritinio rašymo ir kuratorinės praktikos magistrą Konstfacko meno ir dizaino koledže Stokholme bei dailėtyros bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu ji yra Rupert meno centro vadovė, Masačusetso technologijų instituto Meno, kultūros ir technologijų programos asocijuota tyrėja, o 2020–2021 m. buvo „Akademie Schloss Solitude“ rezidencijos Štutgarte stipendininkė. Bendradarbiaujant su menininkais ir kitais kūrėjais Viktorijos rengti projektai pristatyti Architektūros fonde, „transmediale“ festivalyje, Pasaulio kultūrų namuose Berlyne ir kitur. Su Marta Dauliūte režisuotas ir prodiusuotas filmas „Geras gyvenimas“ 2022 m. pristatytas Gioteborgo ir „Hot Docs“ (Kanada) tarptautiniuose filmų festivaliuose. Nuo 2020 m. Viktorija yra festivalio „Videogramos“ viena iš įkūrėjų ir kuratorių.

Reprezentuojamos institucijos ir inciatyvos

Myvillages – tarptautinis menininkų kolektyvas, įkurtas 2003 m., kuris kaimą pozicionuoja kaip kultūrinę ir emancipacinę jėgą šiuolaikiniame mene. Kolektyvas jungia kaimo bendruomenes, migravusius gyventojus, menininkus ir tyrėjus į trans-lokalius tinklus.
Kaimas čia nėra traktuojamas kaip nostalgiška vieta, bet kaip žinių, vaizduotės, socialinių ir ekologinių pokyčių šaltinis. Remiantis feministiniais ir horizontaliais darbo principais, vystomi bendradarbiavimai, vieši pristatymai ir kolektyvinio mokymosi infrastruktūros. Aktualizuodamas vietines žinias ir kaimo ekonomikas, Myvillages kvestionuoja dominuojančias urbanistines perspektyvas ir atveria erdvę daugialypėms kaimo reprezentacijoms.

Rupert yra nepriklausomas meno, rezidencijų ir edukacijos centras Vilniuje. Rupert programomis siekiama kurti diskusijų ir bendradarbiavimo galimybes tarp vietos ir tarptautinių menininkų, meno organizacijų ir kitų kūrybinių sričių, mokslo atstovų. Veikdamas kaip platforma, centras siekia užtikrinti dinamiškus žinių, meninių praktikų ir idėjų mainus bei paversti šias naujai susiformavusias bendradarbiavimo formas, prasmes ir dialogus į konkrečius meninius, socialinius arba bendruomeninius projektus, meninę produkciją, parodas ir kitus apčiuopiamus rezultatus.

LungA School – nepriklausoma, menininkų inicijuota mokykla ir tuo pačiu situacija, kurioje meninės ir su žeme susijusios praktikos tampa būdu veikti, mąstyti ir būti. Per jas siekiama permąstyti ir transformuoti mūsų supratimą apie estetiką, mokymąsi, suvokimą ir vertinimą.

Nors LungA save vadina mokykla, ją taip pat galima įsivaizduoti kaip meno kūrinį ar bendruomenę. Šios skirtingos formos čia persidengia, todėl vien tik „mokyklos“ apibrėžimas neaprėpia visos patirties. LungA veikia per kelias perspektyvas – skirtingus balsus, kurie leidžia pamatyti šią vietą iš įvairių pusių ir kartu sukuria pilnesnį jos vaizdą.

Tai sąmoningai nedidelė mokykla, leidžianti skirti dėmesio kiekvienam dalyviui. Čia skatinamas individualumas ir palaikomas asmeninis kelias – stiprinant santykį su savimi, supančiu pasauliu ir gebėjimą jame veikti. Visa tai vystoma per meno kalbą ir praktiką.

LungA siekia suteikti eksperimentinę mokymosi patirtį, kuri tampa pagrindu tolimesnei kūrybai, studijoms, profesiniam ir asmeniniam gyvenimui. Mokykloje dalyvauja studentai ir dėstytojai iš skirtingų šalių, todėl kiekviena programa formuojasi kaip įvairių patirčių ir žinių mainų erdvė.

Programos kuratorius: Vilius Vaitiekūnas
Grafinis identitetas: Kornelija Žalpytė
Grafinio identiteto adaptacija: Rūta Rancevaitė
Komunikacija: Aistė Marija Stankevičiūtė
Projekto partneriai: Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centras 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo r. savivaldybė