Laukų reikalai

„Laukų reikalai“ – tai vieša „Akee“ programa. Keturias dienas – rugpjūčio 8, 16 ir 17 d. bei rugsėjo 25 dieną – Pakruojo rajone įsikūrusiame centre susirinkę menininkai, mokslininkai ir mąstytojai kvies įsižiūrėti į kintančias užmiesčio teritorijas, gyvenimo ritmą ir tempą, kūrybos vietą dirbamuose kraštovaizdžiuose.

Dirbami laukai ir pievose ar miškų kaimynystėje iškilusios gamyklos-milžinės liudija apie skirtingą laiko tėkmę. Palyginti su miesto tempu, užmiestis dažnai atrodo kaip rami, natūrali, tyrumo įspūdį kurianti vieta, kur galima sulėtėti. Tačiau, kaip pažymi vienas programos dalyvių Fernando Garcia-Dory, toks idealizuotas kaimo įvaizdis slepia vietovių kompleksiškumą: po ramybės oazės kauke slypi intensyvus darbo ritmas, infrastruktūrinė įtampa, priklausomybė nuo miesto ekonomikos ir gamtos ciklų. Keturių dienų programa kviečia atsigręžti į šį užmiesčio šurmulį ir tyrinėti jo daugiasluoksniškumą.

PROGRAMA:

RUGPJŪČIO 8 D.

18:00 PAULIAUS KLIUČININKO DIRBTUVĖS „REGIONINĖ BITININKYSTĖ“

Paulius Kliučininkas – architektas, urbanistas, dizaineris ir strategas, savo praktikoje jungiantis planavimą bei projektavimą – nuo tarptautinių teritorijų iki individualios žmogaus aplinkos. Šiuo metu dirba Aplinkos ministerijoje, kur nagrinėja urbanistines inovacijas ir jūrų erdvinį planavimą. Jo profesiniai interesai glaudžiai susiję su Baltijos jūros regionu.

Paulius yra įgijęs urbanistikos magistro laipsnį Delfto technologijos universitete (Nyderlanduose), dirbo „Bauland“ urbanistų komandoje, dalyvauja tyrimuose ir edukacijoje, rašo apie erdvinius procesus. Jam artima architektūros kino festivalių sritis. Architektūrinę raišką jis plėtoja per tekstą, edukaciją ir iliustraciją, siekdamas neapsiriboti vien techniniais projektais. Neformaliai tyrinėja metamodernizmą ir ryšius tarp kinematografinės vaizduotės bei miesto struktūros.

„Regioninė bitininkystė“

Dirbtuvių metu Paulius pristatys kūrybinį tyrimą, atliktą „Akee“ rezidencijoje 2023 m., kuriame nagrinėjo bičių santykį su jas supančia aplinka. Stebėdamas jų elgseną ir tarpusavio sąveikas, jis ieškojo dėsningumų, galinčių padėti permąstyti gyvenimą šiandieniame regione. Bitininkystė šiame tyrime traktuojama plačiau nei vien ūkinė veikla – kaip dalyvavimo, bendradarbiavimo ir kolektyvinio kraštovaizdžio kūrimo praktika.

Dirbtuvėse bus kviečiama diskutuoti apie gyvenimą regionuose, jų patiriamus iššūkius ir galimus Lietuvos regionų ateities scenarijus. Kartu su dalyviais bus kuriami įsivaizduojami kaimo ateičių modeliai ir svarstoma, kur reikalingos permainos.

19:30 EDGAR VLADIMIRENKO PRANEŠIMAS „PERMĄSTANT RIBAS TARP KAIMO IR MIESTO“

Edgar Vladimirenko – praktikuojantis architektas ir tyrėjas, šiuo metu studijuojantis miestų planavimą ekologinės transformacijos magistrantūros programoje IUAV universitete Venecijoje. Jo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama teritorijų ir jų fizinių, politinių bei socialinių darinių kaitai.

„Permąstant ribas tarp kaimo ir miesto“

Kai traktoriai blokuoja miestų gatves, o kaimo politika formuojama institucijose, nutolusiose nuo pačių teritorijų, tampa akivaizdu – riba tarp miesto ir kaimo nyksta. Pripažinus „visišką visuomenės urbanizaciją“, kaimiškos teritorijos tampa miestų sistemos dalimi, susietos funkciniais ir fiziniais ryšiais.

Lietuvos kaimo vietovės, kaip ir daugelis jų Europoje, nebėra  nei romantiška periferija, nei muziejus po atviru dangumi – tai politinių eksperimentų palimpsestas, kurio administravimas iš viršaus dažnai trikdo  ekologinį ir socialinį atsparumą.

Paskaitoje Edgar siekia atsekti šios sistemos irimo ženklus – nuo sovietinių agrokompleksų iki apleistų oro uostų kaimų vaiduoklių. Analizuodamas simbolines vietoves, jis kviečia pažvelgti į kaimiškas teritorijas kaip į gyvas laboratorijas, kuriose palikti įvairių „politinių sezonų“ pėdsakai.

RUGPJŪČIO 16 D.

15:00 JURGOS DAUBARAITĖS IR JONO ŽUKAUSKO DIRBTUVĖS „VIETOVĖJE PATIKRINTI DUOMENYS“

Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas – Vilniuje gyvenantys architektai, tyrėjai ir kuratoriai. Jų bendra veikla apima modernizacijos ir kolonizacijos istorijų, taip pat materialių statybos, infrastruktūros ir gavybos procesų tyrimus, formuojančius Baltijos regiono kraštovaizdį ir kultūrinę vaizduotę. Šiame kontekste jie vysto erdvines koncepcijas, architektūrinius ir leidybinius projektus, rengia parodas.

Kartu su Egija Inzule jie veikia kaip „Neringos miško architektūra“ (NMA) – kolektyvas, tyrinėjantis, kaip kultūrinės praktikos ir institucijos tarpininkauja kuriant žmogaus ir aplinkos santykius. NMA siekia visuomenės vaizduotę apie ilgalaikę miško sampratą ir šios sampratos formavimo būdus. 

Jurga ir Jonas, bendradarbiaudami su kitais kūrėjais, yra kuravę parodas „The Baltic Pavilion“ (Venecijos architektūros bienalė, 2016), „The Baltic Material Assemblies“ (AA Gallery ir RIBA, 2018) bei „Children’s Forest Pavilion“ (Venecijos architektūros bienalė, 2023), ir kt.

Dirbtuvės: „Vietovėje patikrinti duomenys“ 

Dirbtuvių metu Jurga ir Jonas pristatys savo projektų „optiką“ – būdus, kaip matyti ir apmąstyti aplinką formuojančias bei materialius išteklius eksploatuojančias infrastruktūras. Jie dalinsis atvejo studijomis, laiko linijomis, kartografijomis ir bendradarbiaujant su įvairių sričių kūrėjais sukurtų parodų patirtimis.

Antroje dirbtuvių dalyje jie pakvies į ekspediciją Aleknaičių apylinkėse, kurioje kartu su dalyviai ieškos materialių artefaktų ir vaizdų – ženklų, liudijančių žmogaus veiklos pėdsakus kultūriniame kraštovaizdyje.

Technologiniai ir politiniai sprendimai lemia praktikas, kurios įrėžia, ištrina ir perkuria kraštovaizdį, eksploatuodamos natūralius išteklius. Kaip šios intervencijos tampa matomos per skirtingus žiūros būdus – nuo nuotolinio stebėjimo (pasitelkiant sensorines vaizdo technologijas naudojančius palydovus ir orlaivius), valstybinių institucijų kaupiamų erdvinių duomenų iki tiesioginės, įkūnytos vietovės patirties? Kokie materialūs duomenys geba papasakoti istorijas apie praeitį ir dabartį?

Dirbtuvių dalyviai veiks kaip „gyvas sensorius“ – jautrus instrumentas, fiksuojantis kraštovaizdyje įrašytus ženklus ir signalus. Jie kurs vietos vaizdą, paremtą antžeminiu stebėjimu, ir lygins jį su nuotolinio stebėjimo duomenimis, siekdami atskleisti ryšius tarp to, kas matoma žvelgiant nuo žemės, ir to, kas atsiveria iš dangaus.

19:00 MAISTO PATIRTIS KURS NERINGA GREICIŪTĖ AKA ONCOOKHOOK

19:30 ADAM SUTHERLAND PRANEŠIMAS

Adam Sutherland – kultūros organizatorius, kuratorius ir kūrėjas, nuo 1999 m. vadovaujantis šiuolaikinio meno organizacijai „Grizedale Arts“, įsikūrusiai Lake District regione, Jungtinėje Karalystėje. Jo veikla apima kuravimo, bendruomenės įtraukimo, organizacinės strategijos ir meno gamybos sritis, kuriose jis veikia ne tik kaip idėjų vystymo partneris, bet ir kaip praktikas – užsiimdamas keramika, statyba ir kasdienybės infrastruktūros plėtra.

Kartu su partnere Karen jis gyvena „Lawson Park“ – buvusioje kalnų fermoje, kur nuo 2003 m. vysto gyvenamąją, edukacinę ir kultūrinę infrastruktūrą. 2020 m. jo iniciatyva „Grizedale Arts“ įsigijo „The Farmer’s Arms“ – buvusį kaimo pub’ą. Šiandien jis yra tapęs šiuolaikine kaimo kultūros platforma.

Dirbtuvės

Virtualaus susitikimo metu Adamas pristatys strategijas, išvystytas per daugiau nei du dešimtmečius vadovavimo „Grizedale Arts“ organizacijai. Jo pranešimas leis susipažinti su skirtingais būdais, kaip kultūrinės iniciatyvos gali įsitvirtinti ir veikti kaimo kontekstuose – ne kaip reprezentaciniai kultūros židiniai, bet kaip gyvi socialiniai, ekonominiai ir meniniai audiniai.

Remdamasis patirtimi dirbant „Lawson Park“ rezidencijų centre, kaimo pub’ą transformuojant į „The Farmer’s Arms“ ir bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, Adamas analizuos, kaip kūrybinės praktikos gali kurti tvarius ryšius su vieta, bendruomene ir infrastruktūra

20:00 VAKARO GARSAIS RŪPINSIS VISVALDAS MORKEVIČIUS

RUGPJŪČIO 17 D.

11:00 FILOSOFO VILIAUS DRANSEIKOS PASKAITA „FILOSOFIJA IR UŽMIESTIS“

Vilius Dranseika – filosofas, šiuo metu dirbantis Jogailos universiteto Tarpdisciplininiame etikos centre Krokuvoje, kur eina profesoriaus pareigas. Jo tyrimai apima filosofinių sąvokų psichologinius pagrindus, o pastaraisiais metais daugiausia dėmesio jis skiria asmens tapatybės, mirties ir atminties temoms.

Vilius taip pat domisi kompiuteriniais metodais filosofijoje – nuo natūralios kalbos apdorojimo iki citavimo analizės. Šiuos metodus jis taiko tiek šiuolaikinės, tiek istorinės filosofijos tyrimuose. Filosofijos daktaro laipsnį Vilius įgijo Grenoblio Alpių universitete, Filosofinės atminties tyrimų centre.

„Filosofija ir užmiestis“

Filosofija niekada nebuvo vien miesto reiškinys. Jeigu filosofijos istorikai imtųsi braižyti jos topografiją, į žemėlapius tektų įtraukti ne tik salonus, auditorijas, aikštes, kavines ir bibliotekas, bet ir atokius vienuolynus, atsiskyrėlių buveines, genčių ar kaimų sueigas, šventes, kuriose perduodama sakytinė tradicija.

Kita vertus – ir tai bus šio susitikimo tema – miesto filosofija kartais išeina į užmiestį, tikėdamasi ką nors gauti, o kartais – ir ką nors duoti. Vilius kvies pasiklausyti istorijų, iliustruojančių įvairius šio santykio variantus: nuo vienpusio, kai filosofas ar filosofė tiesiog ką nors pasiima ar išmoksta iš užmiesčio kraštovaizdžio ar žmonių, iki abipusio bendradarbiavimo, naudingo abiem pusėms.

14:00 MENININKĖS LAUROS GARBŠTIENĖS VERPSTUKŲ DIRBTUVĖS

Laura Garbštienė – tarpdisciplininio meno kūrėja, gyvenanti ir kurianti Šklėrių kaime Dzūkijoje. Jos kūryboje susipina ekologinės temos, humoro nestokojanti institucinė kritika ir kasdienybės stebėjimas. Svarbią vietą menininkės praktikoje užima tiesioginis, materialus santykis su aplinka – kūriniai dažnai gimsta sąveikaujant su gamta, gyvūnais ar vietos bendruomene.

2017 m. Laura įkūrė menininkų iniciatyvą „Verpėjos“, skirtą tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos, ekologijos ir bendruomeninio buvimo temas. Gyvendama su škudžių veislės avių banda, ji puoselėja verpimą kaip kasdienį veiksmą ir socialinį gestą, jungiantį skirtingų kultūrų žmones.

Verpstukų dirbtuvės

Dirbtuvių metu dalyviai kartu su Laura gamins verpstukus iš beržinių malkų, o vėliau – eidami vietos takais – naudodami juos verps. Verpimas taip tampa ne amatu, o lėtu judesiu – buvimo praktika, kviečiančia įsiklausyti į tai, kas paprastai lieka nepastebėta: aplinkos ritmus, nematomą gyvybę ir kūnišką buvimą kartu.

Tai bus laikas be išankstinio tikslo – ne siekiant sukurti rezultatą, o leidžiant sau būti, megzti santykį per veiksmą, medžiagą ir tylą. Verpimas čia tampa priešprieša kontrolei ar žinojimu grįstam santykiui su pasauliu – kviečiama ne suprasti, o tiesiog būti kartu.

Užsiėmimo metu Laura taip pat pristatys savo kūrybinę praktiką, gimusią gyvenant Šklėrių kaime – dirbant su gyvuliais, rankdarbiais, gamta ir lėtu kasdienybės ciklu. Ji supažindins su „Verpėjų“ iniciatyva, kurioje menas tampa būdu permąstyti tradicijas, vietos žinojimą ir šiuolaikinį santykį su aplinka.

RUGSĖJO 25 D. BUS PASKELBTA NETRUKUS

PRAKTINĖ INFORMACIJA ATVYKSTANTIEMS

Svečius, atvykstančius su nakvyne, kviečiame pasirūpinti palapinėmis, miegmaišiais, čiužiniais. Nakvoti bus galima vienoje iš Akee erdvių (pasirūpinkite čiužiniais ir miegmaišiais) bei lauko teritorijoje (pasirūpinkite palapinėmis).

Nepamirškite, jog būsime gamtoje – pasirūpinkite ir vėsesniais bei šiltesniais drabužiais, apsauga nuo saulės ir lietaus, priemonėmis nuo uodų, erkių. Akee teritorijoje taip pat dūzgia bičių aviliai. Būkite jautrūs ir atidūs – bitės tai jaučia ir geranoriškai sugyvena.

Akee veiklos jautrios gamtai ir tvarumui, tad, jei turite vietos savo ekipažuose, siūlome pasikviesti keliauti drauge ir kitus į renginį vykstančius keleivius – taip Akee teritorijoje liks daugiau erdvės mums, ne automobiliams. Atvykti į vietą taip pat galite autobusu, važiuojančiu Pakruojo kryptimi. Išlipę Pakruojo stotyje renginio vietą galėsite pasiekti taksi arba paprašę pavėžėti automobiliais atvykusių bičiulių.

Skleiskite žinią, pasikvieskite draugus, atsivežkite, ko dar galbūt nepaminėjome, bet manote, kad prireiks.

Laukiame ir iki greito!

Kuratorius Vilius Vaitiekūnas
Grafikos dizainerė Kornelija Žalpytė
Komunikacijos koordinatorė Aistė Marija Stankevičiūtė
Vertėja Ignė Smilingytė
Tekstų redaktorė Dangė Vitkienė 
Fotografai Dominyka Gurskaitė ir Paulius Bogavičius

Akimirkos iš viešosios programos:

Projekto partneriai: LNDM Nacionalinė dailės galerija, Stasys Museum, „Architektūros fondas“, Artnews.lt, Pakruojo kultūros centras, „Radio Vilnius“, „Confederacy of Villages“, „Inland“.

Rėmėjai: „Lairent“, „Medicus LT“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.