Istorija

Aleknaičių mokykla. Aleknaičiai, Pakruojo r., 1952 m.

Aleknaičiai – kaimas šiaurės Lietuvoje, Pakruojo rajone. Pagal 1923 m. atliktą gyventojų surašymą Aleknaičių kaimą sudarė 32 sodybos ir apie 100 gyventojų, ilgus metus daugiausiai besivertusių žemės ūkio pramone. Kaime augant gyventojų skaičiui 1932 m. iš šalia esančio Vilūnaičių kaimo keturklasė mokykla perkelta į Aleknaičiuose gyvenusių Daukšų šeimos namus. Tuo metu vaikų išsilavinimu rūpinosi vienintelė mokytoja Vaišvilaitė[1]. Per ateinančius penkerius metus, suinteresuotų vietos gyventojų pastangomis, iškilo ir mokyklos pastatas – 1939 m. atidaryta Aleknaičių Stasio Kelpšos pradinė mokykla, pavadinta iš Pakruojo rajono Ramonaičių kaimo kilusio ir kovoje su bermontininkais žuvusio mokytojo garbei. Atsiradus naujai švietimo įstaigai, mokytojais pradėjo dirbti pradinių klasių mokytoja Stasė Žukauskienė (Žukienė) ir tiksliųjų mokslų mokytojas Viktoras Rudaminas. Apie 1940 m., prie mokytojų kolektyvo prisijungė lietuvių kalbos mokytoja Valerija Zablockienė.

Apie XX a. vidurio Aleknaičių mokyklos istoriją daug informacijos nesurinkta, tačiau, žinoma, kad 1951 m. mokytojais paskirti Aleknaičių kaimo naujakuriai Stasys ir Stefa Garneliai. 1954 m. įvyko reorganizacija – Aleknaičių pradinių klasių mokykla tapo aštuonmete. Į direktorės pareigas buvo paskirta buvusi Lygumų mokyklos direktorės pavaduotoja Eleonora Jučaitė-Baltrušaitienė. Per ateinančius metus prie mokyklos darbuotojų kolektyvo prisijungė Bronė ir Stasys Grušai bei P. Skiveris[2], o 1961 m. direktoriumi buvo paskirtas matematikos ir fizikos mokytojas Jonas Urbonavičius, į Aleknaičius atsikraustęs ir dirbti pradėjęs kartu su žmona, pedagoge, lietuvių kalbos mokytoja Aldona Urbonavičienė. Jos teigimu, J. Urbonavičiui pradėjus vadovauti mokyklai apie dvejus metus veikė apylinkės kaimelių gyventojams skirta vakarinė mokykla. Tokiu būdu mokslus galėjo baigti tokios galimybės anksčiau neturėję suaugusieji ar tik porą klasių baigę buvę moksleiviai. Artimiausius penkerius metus mokykla toliau plėtėsi ir mokytojų gretas papildė dar trys naujos pedagogės: lituanistė Alfonsa Urlakytė, vėliau taip pat anglų kalbos mokiusi G. Vaičeliūnaitė-Zigmantienė[3] ir Stasė Grigelionytė-Lapeikienė, mokiusi istorijos ir vadovavusi pionierių būriui[4]. 1954–1968 m. aštuonmetėje Aleknaičių mokykloje mokytojai turėjo atskiras klases, mokytojų kambarį ir auklėtinius. Buvo mokoma tiksliųjų ir gamtos mokslų, menų, vasaromis buvo privalomas darbas mičiūrininkų[5] sode, augusiame šalia mokyklos pastato, po pamokų vykdavo pionierių, orkestro, choro ir šokių pamokos (būreliai). Mokslo metų pabaigoje Aleknaičių mokyklos mokiniai dalyvaudavo Pakruojo rajono mokyklų sporto varžybose. Auklėtojai su auklėtiniais vykdavo į ekskursijas arba dirbdavo rinkimo, rovimo ir sodinimo darbus gretimuose laukuose vykusiose vietos kolūkio talkose. Mokytojų kolektyvą šiuo laikotarpiu sudarė nuo 8 iki 11 pedagogų, skaičiuojant ir dvi pusmečiui atvykusias praktikantes iš tuometinio Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto[6]. Mokyklą tuomet lankė apie 70–80 mokinių, baigus aštuonias klases Aleknaičiuose įprastai mokslus tęsdavusių Lygumų vidurinėje mokykloje.

Visos šalies mastu prasidėjus kaimo gyventojų kraustymuisi į miestus, kaimuose ėmė mažėti ir vaikų. Tad 1968 m. mokyklą lankė vos 30 mokinių, todėl aštuonmetė Aleknaičių mokykla buvo perorganizuota į pradinę. Aleknaičiuose mokyti liko Bronė Grušienė ir Stasys Grušas. Kiti mokytojai išvyko dirbti į kitas Pakruojo rajono mokyklas, dauguma – į Lygumų vidurinę mokyklą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Sovietų sąjungai būdingą planinę ekonomiką pakeitus kapitalizmu, o vėliau ir atsivėrus Lietuvos valstybės sienoms ir atsiradus galimybei keliauti, per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį didelė dalis kaimuose gyvenusių (ypač jaunų) žmonių kėlėsi gyventi į miestus – taip kaimo gyventojų dar labiau sumažėjo. Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į mokyklinio amžiaus vaikų kiekio sumažėjimą Lietuvos regionuose, pradėjo uždarinėti mažesnes kaimo mokyklas. 2000 m. uždarius Aleknaičių pradinę mokyklą artimiausios švietimo įstaigos – Lygumų vidurinė mokykla ir Pakruojo miesto mokyklos, turėjusios labiau išvystytą infrastruktūrą – priėmė buvusius Aleknaičių mokyklos mokinius. 

Dalis buvusios mokyklos pastato tapo paskutinių mokykloje dirbusių mokytojų Bronės ir Stasio Grušų namais. Iki XX a. antrojo dešimtmečio jiedu puoselėjo mokyklos aplinką, pastato būklę, saugojo nuotraukas, žiniaraščius ir kitus pedagoginės sistemos istoriją bylojančius objektus. Bronei ir Stasiui iškeliavus amžinojo poilsio, jiems priklausiusi buvusios mokyklos teritorija ir pastato dalis bei čia gyvenančios bitės kaip palikimas atiteko Aleknaičių kaime gyvenantiems ir nuo 1960-ųjų su mokyklos bendruomene besibičiuliaujantiems Vytautui ir Jovitai Vaitiekūnams. 

ALEKNAIČIŲ MOKYKLOS ISTORIJOS CHRONOLOGIJA

• 1932 m. Vilūnaičių kaimo keturklasė mokyklėlė perkelta į Aleknaičių kaimą, į Daukšų šeimos namus. Mokytoja dirbo Vaišvilaitė.
• 1937 m. pastatytas Aleknaičių mokyklos pastatas.
• 1939 m. Aleknaičių kaime pradėjo veikti pradinė mokykla. Mokytojais dirbo Stasė Žukauskienė (Žukienė) ir Viktoras Rudaminas.
• Apie 1940 m. į Aleknaičių pradinę mokyklą mokyti pradinukų atvyko Valerija Zablockienė.
• 1951 m. dirbti mokytojais paskirti Stasys ir Stefa Garneliai.
• 1954 m. mokyklą reorganizavo į aštuonmetę, direktore tapo Eloenora Jučaitė-Baltrušaitienė. Pamokas lankydavo apie 70-80 mokinių, juos mokydavo 7-8 mokytojai. 
• 1954–1955 m. dirbti mokytojais atvyko Bronė Grušienė ir Stasys Grušas, Eugenija Šablauskaitė-Kemerienė ir P. Skiveris.
• 1956 m. prie mokytojų kolektyvo prisijungė Alfonsa Urlakytė, G. Vaičeliūnaitė-Zigmantienė ir Stasė Grigelionytė-Lapeikienė.
• 1961 m. direktoriumi buvo paskirtas Jonas Urbonavičius, atvykęs kartu su mokytoja Aldona Urbonavičienė. 
• Apie 1961–1963 m. vakarais mokykloje pradėti mokyti suaugusieji.
• 1963 m. gruodį įvesta elektra, netrukus atsirado telefonas ir televizorius.
• 1964 m. Aleknaičių šokėjų ansamblis, vedamas Stefos Garnelienės, dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje.
• 1968 m. aštuonmetė mokykla reorganizuota į pradinę, ją lankė apie 30 mokinių.
• 1969–1975 m. Aleknaičių pradinės mokyklos mokiniai (mokyti B. ir S. Grušų) chorų ir saugaus eismo apžiūrose[7] pirmavo rajone bei Respublikoje.
• 1979 m. vyko mokyklos atidarymo 50-mečio šventė. 
• 1988–1999 m. Aleknaičių pradinę mokyklą lankė tik 9 mokiniai. Mokytojavo B. ir S. Grušai.
• 1999 m. Aleknaičių mokykloje vyko buvusių mokinių ir mokytojų susitikimas. 
• 2000 m. dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus Lygumų seniūnijoje Aleknaičių pradinė mokykla uždaryta.

Aleknaičių mokyklos istorija surinkta iš vietinių gyventojų pasakojimų, buvusių mokytojų liudijimų ir buvusių mokinių prisiminimų, mokykloje likusių žurnalų ir atsiminimų apie Kazimierą Kalibatą knygos „Gyvenimas pagal priesaiką”. Faktai ir istorija bus toliau renkami ir papildomi. Kilus klausimams ar radus neatitikimų kreiptis į info@akee.lt.

___
[1] Mokytojos vardas nežinomas.
[2] Mokytojo vardas nežinomas.
[3] Mokytojos vardas ir mokytas dalykas nežinomi.
[4] SSRS pirmosios vaikų komunistinės kuopelės, grupės, būriai pradėjo kurtis 1920 m. 1922 m. SSRS valstybės veikėjos N. Krupskajos iniciatyva pionierių būriai skautų pavyzdžiu sujungti į Spartako jaunųjų pionierių organizaciją. Narystė oficialiai buvo savanoriška, praktiškai vaikai dažnai buvo verčiami tapti pionieriais, labai dažnai nepriimdavo asocialaus elgesio vaikų. Tapti pionieriais būdavo priimami 10-15 metų vaikai, vėliau stodavę į vyresnio amžiaus jaunuolių organizaciją – komjaunimą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) pionierių organizacijų veikla nutraukta.
[5] Biologo Ivano Mičiurino vardu pavadinta sodininkų draugija, veikusi 1953–1959 m. kolektyvinės sodininkystės principu.
[6] Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990 m.), Universitetui grąžinama autonomija ir Vilniaus universiteto vardas.
[7] Sovietmečiu vyko ugdymo institucijų apžiūros, jų metų buvo vertinamos specifinės mokyklos sritys.